Adresas: Tilto g. 17, 01101 Vilnius
Tel.: (8 5) 262 4546
Tik žiniasklaidai: 370 663 13532
El. p.: la@advokatura.lt
Faks.: (8 5) 212 1859
Įmonės kodas: 300099149
Juridinių asmenų registras
Bankų sąskaitos (pasirinkite):
Luminor LT58 2140 0300 0339 8647
SEB LT87 7044 0600 0103 0612
Swedbank LT10 7300 0101 4063 3871
Visuomenei aktualios naujienos
Versija spausdinimui

Apie advokatūrą

Renginių kalendorius

 

 

Lietuvos apeliacinios teismo organizuotos diskusijos parengta apžvalga dėl apeliacinio proceso

2015-06-17

Birželio 9 d. vyko Lietuvos apeliacinio teismo organizuota apskritojo stalo diskusija  „Efektyvios apeliacijos paieškos“. Diskusijos dalyviai pripažino, kad Lietuvoje egzistuojanti ribotos apeliacijos civilinėse bylose koncepcija pasiteisino, o apeliacinių bylų nagrinėjo terminai stabilizavosi, trumpėjo ir atitinka efektyvumo kriterijus.

Tokias nuomones, giliai ir įvairiapusiškai analizuodami apeliacijos efektyvumo įvairius aspektus, reiškė politikai, teisėjai, advokatai, mokslininkai ir kiti šia tema besidomintys teisininkai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus pabrėžė, kad teismams būtina būti atidiems, apeliacinėje instancijoje priimant naujus įrodymus, kad būtų užtikrinamas sąžiningas teismo procesas. Nepaisant to, kad didelė dalis apeliacijoje atsiduriančių civilinių bylų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, anot R. Norkaus, besibylinėjantiems asmenims turi būti neabejotinai užtikrinama teisė į teisingą teismą ir nešališką, išsamų bylos išnagrinėjimą.

Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras sakė, kad pigus ir greitas teisingumas turi savo ribas. Anot politiko, Lietuva yra viena pirmaujančių šalių pagal civilinių bylų nagrinėjimo greitį, tačiau ne mažiau už efektyvumą yra svarbūs ir visuomenės lūkesčiai. Todėl, pasak jo, būtina aiškiai nustatyti kriterijus, kada byla turi būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o kada šalims turi būti leidžiama pasisakyti apeliacijoje, t. y. bylą nagrinėti žodiniame procese.

Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis pajuokavo, kad būtų gerai, jog visuomenės pasitikėjimas teismais būtų toks, jog apeliacijos apskritai nereikėtų. Viceministras pasidžiaugė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme trumpėja civilinių bylų nagrinėjimo terminai, tačiau kartu vertino, ar tai įvyko dėl 2011 m. pasikeitusio teisinio reguliavimo, ar dėl kitų priežasčių. Anot jo, būtina išanalizuoti šias priežastis ir priemones, kaip būtų galima dar efektyviau ir kokybiškai nagrinėti bylas.

LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė kėlė klausimą, kas svarbiau: bylas išnagrinėti greitai ar kokybiškai? Anot pirmininkės, jeigu byla išnagrinėjama greitai, tačiau iš kasacinio teismo grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, jos nagrinėjimo terminas padvigubėja. Todėl, kalbant apie žodinio ir rašytinio procesų pusiausvyrą, anot jos, reikia nuspręsti, ar tikrai žodinis procesas yra laiko gaišimas. Juk išklausius šalis kur kas greičiau gali susiformuoti teisėjo vidinis įsitikinimas. Anot S. Rudėnaitės, žodinis procesas tiesiog būtinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tėvų teisių apribojimo ir kitose šeimos bylose.

Vilniaus apygardos teisėjos, mokslininkės dr. Godos Ambrasaitė-Balynienės nuomone, šalims turi būti leidžiama reaguoti į naujų įrodymų pateikimą, o teismas privalo motyvuotai paaiškinti šalims, kodėl nauji įrodymai buvo arba nebuvo prijungti prie bylos. Kalbėdama apie sąžiningą civilinį procesą, ji paminėjo ir tai, kad proceso šalis neretai nustemba, sužinojusi, kad teismas peržengė apeliacijos ribas. Šis netikėtumo elementas nėra gerai, anot teisėjos: „žaidimo taisyklės turi būti visiems aiškios“.

Diskusijoje dalyvavęs Advokatų tarybos pirmininkas dr. Ignas Vėgėlė pritarė LAT CB skyriaus pirmininkei ir išreiškė nuomonę, kad kai kuriose bylose būtinas žodinis procesas. Anot jo, daug detalių (proceso atvirumas, pagrįstumas, faktinių aplinkybių išnagrinėjimo išsamumas ir pan.) rodo, kad proceso efektyvumas nėra susijęs vien su proceso greičiu. „Teismas turi būti žmogiškas“, - sakė jis. Anot Advokatų tarybos pirmininko, jeigu į apeliacinę instanciją grąžinamose bylose kartojasi kasacinio teismo motyvai, galbūt iš jų įmanoma išgryninti ateities kriterijus, kada pasirenkamas rašytinis, o kada – žodinis teismo procesas.

Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka sakė, kad bylos nagrinėjimo terminų klausimas negali būti pagrindinis. Jis pasisakė už tai, kad teisėjo sprendimas rengti procesą žodine arba rašytine tvarka turi būti motyvuotas, tačiau pasirinkimas vis tik paliekamas pačiam teisėjui. Jam pritarė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku neseniai paskirtas Mindaugas Šimonis: anot jo, žodinio arba rašytinio procesų pasirinkimas turi būti aiškus ir sąžiningas.

Diskusijoje pasisakė ir Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Tadas Varapnickas. Anot jo, 2011 metais pasikeitęs teisinis reglamentavimas leidžia efektyviai nagrinėti civilines bylas, tačiau kartu patarėjas akcentavo ir žmogiškąjį faktorių, tarp kitų argumentų, nurodydamas ir pokyčius teisėjų požiūryje.

Apibendrindama diskusiją, jos moderatorė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė prof. Egidija Tamošiūnienė pabrėžė, kad kiekvienas teisėjas turi pasižadėti protingai taikyti šiuo metu tinkamą teisinį reglamentavimą, o teisės principų pagalba galima išspręsti beveik visas iškylančias situacijas. Anot pirmininkės, teismo procese labai reikšmingas kooperacijos (bendradarbiavimo) principas, kai visos šalys, jų atstovai bei teismas siekia bendro tikslo – surasti tiesą, neužmiršdami, jog teismo procese taip pat svarbiausia – žmogus.

Norėdami prenumeruoti Lietuvos apeliacinio teismo naujienas, apsilankykite Teismo interneto svetainėje: http://www.apeliacinis.lt. Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

 
 
Informacija atnaujinta:
2015-06-17
Informaciją paskelbė:
LA administracija
 

Teisinė informacija

 

Tempus vulnera sanat

(liet. k. laikas gydo žaizdas)