Adresas: Tilto g. 17, 01101 Vilnius
Tel.: (8 5) 262 4546
Tik žiniasklaidai: 860783327
El. p.: la@advokatura.lt
Faks.: (8 5) 212 1859
Įmonės kodas: 300099149
Juridinių asmenų registras
Bankų sąskaitos (pasirinkite):
Nordea LT58 2140 0300 0339 8647
SEB LT87 7044 0600 0103 0612
Swedbank LT10 7300 0101 4063 3871
Vizitai, konferencijos
Versija spausdinimui

Apie advokatūrą

Renginių kalendorius

 

 

Nacionaliniai svarstymai apie advokatūros ir advokato identitetą

2013-05-19

Aurelija Juodytė

Lietuvos advokatūros patarėja ryšiams su visuomene

 

Lietuvos advokatūros vadovai dr. Leonas Virginijus Papirtis ir dr. Liudvika Meškauskaitė komercijos atašė Algimanto Belzaus kvietimu su darbo vizitu viešėjo Sankt Peterburge (Rusijos Federacija). Į delegacijos sudėtį taip pat įėjo Advokatų garbės teismo nariai – šio teismo pirmininkas Mindaugas Kukaitis ir jo kolega Edmundas Budvytis – bei verslo advokatų kontoroms atstovavusi advokatė Iraida Žiogaitė (advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“). Vizito tikslas – susitikti su Rusijos Federacijos advokatūros vadovu dr. Jevgenijumi Vasiljevičiumi Semenjako (Evgeny Semenyako) ir išsiaiškinti bendradarbiavimo galimybes, taip pat dalyvauti Rusijos Federacijos advokatūros 10 metų veiklos jubiliejui paminėti skirtoje konferencijoje „Advokato ir advokatūros identiteto įtvirtinimas“, kurios pranešėjų įžvalgos – šiame straipsnyje. Konferencijoje be Lietuvos dalyvavo Kinijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Gruzijos, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos, Lenkijos, kt. valstybių advokatūrų delegacijos.

 

Teisinio advokatūros reguliavimo spragos – pereinamojo laikotarpio ženklas

 

Rusijos Federacijos advokatūros viceprezidentas dr. Genadijus Šarovas (Gennady Sharov) išvardino keletą pagrindinių advokato funkcijų – rengti teisinius dokumentus, atstovauti šaliai teisme, reprezentuoti advokatūrą teisėkūroje teikiant įstatymų pataisas – pabrėždamas, kad nurodyta veikla laisvai gali užsiimti bet kuris teisinį išsilavinimą turintis asmuo. Prelegento nuomone, Rusijos Federacijos valdžia praėjusį dešimtmetį buvo klaidingai įsitikinusi, kad advokato profesijos savi-identifikacija turėjo įvykti laisvoje rinkoje, t. y. pavieniams advokatams ir jų biurams patiems laimėjus visuomenės pasitikėjimą ir pozicijas bei klientų užsakymus. „Bet koks advokatūros bandymas įstatymo lygiu licencijuoti visų subjektų teikiamų teisinių paslaugų teikimą buvo traktuojamas kaip advokatų noras valstybės rankomis pašalinti savo konkurentus – toks buvo valdžios požiūris“, – apibendrino G. Šarovas. Šis Valstybės Dūmoje ir Rusijos Federacijos Vyriausybėje vyravęs požiūris advokatūros instituto raidai atnešė daug žalos, nes „laisvos rinkos aplinka“, t. y. sąlygos, kuriose advokatai turėjo konkuruoti su visais kitais teisininkais, nebuvo lygios. Antai advokatų kolegijose individualiai dirbantys advokatai negalėjo ir negali teikti paslaugų juridiniams asmenims. Jie turi pareigą laikytis advokato etikos, o kiti teisininkai tokių įsipareigojimų gali nesilaikyti. Nors Rusijos advokatų valstybės biudžetui mokami mokesčiai yra vieni mažiausių Europoje, Rusijos Federacijos advokatūros vicepirmininkas pabrėžė, kad skiriasi išeitinės teisinių paslaugų teikimo pozicijos – 6 proc. nuo pajamų nelicencijuotiems teisininkams ir 13 proc. pajamų dydžio suma advokatams, nors laisvoje rinkoje advokatams ir kitiems teisininkams taikomos apmokestinimo schemos turėtų būti vienodos. Taigi, pasak G. Šarovo, laisvos rinkos pergalės modelis įsitvirtinant advokatūrai kaip socialiniam institutui netinka, nes veiklos sąlygos nėra vienodos, advokatams keliami papildomi aukšti reikalavimai.

Nepaisant nedraugiškos advokatūros raidai politinės atmosferos, Rusijos advokatai nenustojo vienijęsi į savivaldos institucijas tiek regioniniu lygiu, o prieš dešimt metų buvo sėkmingos jų pastangos įsteigti federalinę advokatūrą, kuriai šiandien priklauso apie 70 tūkst. advokatų. Vis dėlto, advokato profesija turi prestižą ir yra vertinama, nes visą tą laiką paisyta advokato etikos ir aukštų veiklos standartų, pagaliau per 150 metų buvo priimtas rašytinis Etikos kodeksas, sukurta šiuolaikiška savivaldos sistema. Svarbiu pasiekimu G. Šarovas, Rusijos Federacijos advokatūros viceprezidentas, laiko pirmą rašytinį aukščiausios Rusijos Federacijos valdžios pasižadėjimą valstybinės programos „Justicija“ rėmuose politiškai spręsti advokatūros instituto įtvirtinimo problemą. Minėta programa, advokatūros vicepirmininko teigimu, rodo, kad pagaliau išeinama iš pereinamojo laikotarpio tarpsnio, kuomet teisinių paslaugų teikimas vyko dviprasmiškoje teisinio reguliavimo terpėje.

 

„Politinė valia šiandien yra advokatų korporacijos valia“

 

Apie advokatūros tapatybę, pabrėždama korporacijos narių lobistinį aktyvumą ir profesinio statuso nepriklausomumą pasisakė Rusijos Federacijos teisingumo viceministrė, buvusi Sankt Peterburgo advokatė Elena Adolfovna Borisenko (Jelena Borisenko). Ji detaliau supažindino konferencijos dalyvius su ketverių metų dialogo rezultatu – valstybės programa „Justicija“, kurios pagrindu planuojama reformuoti advokatūros institutą Rusijoje. Atkreiptas dėmesys, kad ministerijos teisininkai, siekdami išsaugoti advokatūros nepriklausomumą, įstatymo projekto nerengs – bus svarstomas tas teisės akto variantas, kurį pateiks pati Rusijos advokatūra. „Rusijos valstybei nereikia valdomos advokatūros – mums reikia kokybiško teisingumo proceso, kuomet prieš kvalifikuotą prokurorą stoja stiprus advokatas“, – teigė advokatų konferencijoje dalyvavusi politikė. Pabrėžta, kad „Justicijos“ programoje nustatyti terminai, tad įstatymų parengimas turi vykti sparčiai ir sklandžiai. Tikimasi, kad rengiamas įstatymo projektas ras būdų garantuoti adekvatų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apmokėjimo mechanizmą, kad ir jautriausiam piliečių segmentui būtų prieinamos kokybiškos valstybės viešosios paslaugos. Ministrės nuomone, tuomet valstybės užsakymu paslaugas teikiantiems advokatams nereiks išeiti iš advokato profesijos ir veikti kaip juristams. Vis dėlto, atsakydama į G. Šarovo kritiką dėl ankstesnio abejingo valstybės požiūrio ir teisinio reguliavimo neapibrėžtumo, E. A. Borisenko teigė, kad tokia įstatyminė laisvė savo laiku leido ateiti profesijos standartams iš Vakarų, kadangi nevaržomai buvo steigiamos užsienio advokatų kontoros, kurios demonstravo profesionalų veikimą advokatūros ir advokato veiklos lauke. „Rusija neturi užsidaryti ir šiandien, nes visa ekonomika, ne tik teisinių paslaugų rinka, kyla iš mokymosi ir partnerystės“, – sako viceministrė. Pasak E. A. Borisenko, siekiant Konstitucijose įrašytų piliečių teisių realizavimas neįmanomas, jei advokatų korporacijos valia nėra ir politinė valia: „jei pastaroji imasi aktyvaus administracinio vaidmens, tai jau Konstitucijos pažeidimas“, – drąsiai situaciją įvardijo prelegentė. Kita vertus, Teisingumo ministerijos pareigūnė, galvodama apie verslo advokatus, pabrėžė jog pernelyg varžanti, draudimais grįsta reforma būtų sovietinės sistemos rudimentas, kad būtinas kompromisas ir balansas tarp skirtingų advokatų profesinio būvio apibrėžimo.

 

Tapatybės paieškos tarp... ... garbės ir verslo

 

Rusijos advokatūros viceprezidentas dr. Jurijus Sergejevičius Filipenko (Jurij Filipenko) aptarė advokato profesinės etikos standartus, teigdamas, kad plačiojoje visuomenėje šiandien niekam nekyla abejonių, jog teisingo ir rungtyniškumo principą įgyvendinančio proceso neatskiriama dalis yra advokatai. Ir reikalavimus advokatų elgesiui piliečiai kelti greiti, ypač žurnalistų lūpomis. „Vis dėlto, tarp pačių advokatų sutarimo, koks yra visuotinai priimtinas profesinis elgesys, trūksta“, – apgailestavo pranešėjas. Jis informavo, jog advokatai buvo aktyvūs teikdami pasiūlymus dėl Advokatų etikos kodekso – iš 470 gautų techninio pobūdžio pastabų realizuota per 120 pasiūlymų, tačiau kodeksai priimti regionuose, o federaliniu lygiu praktika liko nesuvienodinta, nes advokatų nuomonės išsiskyrė. Pasak J. S. Filipenko, diskusijų kėlė klausimas dėl atsakomybės formų: pirma, tai neaiškumas, kuo pastaba skiriasi nuo įspėjimo, antra, advokatai nesutiko dėl naujų priemonių, kaip antai narystės netekimo ar laikino apribojimo patvirtinimo, kol jos neįteisintos įstatyme.

Kalbėdamas apie etiką J. S. Filipenko išskyrė 3 sferas, kuriose advokatams taikoma drausminė atsakomybė. Tai viešoji erdvė, privatus gyvenimas (pavyzdžiui, vairavimas ne darbo metu) ir darbiniai santykiai. Į klausimą, kokia turi būti advokato profesinio elgesio kartelė, Rusijos advokatūros pirmininko pavaduotojas atsakė anekdotine istorija apie Prancūzijos advokatą, kuris buvo pašalintas iš advokatūros, nes valgė aikštėje ledus ant pagaliuko. Šią istoriją J. Filipenko palydėjo replika, jog Jekaterina II, nors buvo vokietė, dvaro manierų klausimais susirašinėjo ne su vokiečių filosofu Immanueliu Kantu, bet su prancūzu Voltairu. „Vieno asmens garbė – jo asmeninis reikalas, vieno advokato garbės reikalas yra visos advokatų bendruomenės garbės reikalas“, – populiarią patarlę savo pasisakymo pabaigoje citavo jis.

Priešingą advokato-piliečio pozicijai koncepciją konferencijoje apie advokato rolę ir planuojamos Rusijos advokatūros reformos vaidmenį išsakė Maskvos apskrities advokatų tarybos narys, advokatų biuro „Pepeliajev, Goltsblat ir partneriai“ vykdantysis partneris Sergejus Pepeliajevas (Sergej Pepeliajev). Jo nuomone, vykdant reformą būtina išlaikyti tai, kas jau dabar patrauklu verslui – tai vadinamieji „neorganizuoti“, t. y. pavieniui dirbantys juristai, kurie suteikia profesijai konkurencingumo. Pranešėjas pastebėjo, kad žiūrint į advokato veiklą iš komercinės perspektyvos, išryškėja kiti pavojai profesijai, antai neseniai pateiktame mokesčių sistemos reformavimo įstatyme buvo numatyta, jog teikti konsultacijas mokesčių klausimais galės tik ekonominį išsilavinimą turintys apskaitininkai, buhalteriai, finansininkai, auditoriai ir pan. S. Pepeliajevo nuomone, toks advokato paslaugų ribojimas nepagrįstas, todėl, jo nuomone, būtina advokatų monopolija, ribojanti veikimo lauką kvalifikacinio cenzo nepraėjusiems teisininkams.

S. Pepeliajevo teigimu, pavojingoje padėtyje su stambiuoju kapitalu dirbantis advokatas atsidurtų ir tuomet, jei būtų panaikinta ribota civilinė atsakomybė. Rusijos verslo advokatams netinka ir tai, kad advokatai nemoka pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir negali jo susigrąžinti. Sėkmingai nuosavam advokatų biurui vadovaujantis prelegentas išryškino skirtį tarp advokatų-vadovų ir biuruose dirbančių advokatų, kurių tarpusavio santykiai remiasi administraciniu darbo santykiuose taikomu modeliu. Baigdamas savo pranešimą tarptautinei auditorijai S. Pepeliajevas pareiškė, jog tarptautinių ir užsienio advokatų kompanijų įsileidimas į Rusijos rinką yra nacionalinio saugumo problema.

 

Nacionaliniai advokatūros ir advokato identiteto ypatumai

 

Jungtinės Karalystės Teisininkų draugijų (Law Society) prezidentė advokatė Lucy Scott-Moncrieff konferencijos dalyviams pristatė alternatyvių verslo struktūrų modelį, kuris advokatų profesinėje veikloje užtikrina konkurenciją ir sumažina klientams teisinių paslaugų įkainius. Šio modelio esmė – jog advokatai išlieka itin griežtai reguliuojami, bet organizacijoms netaikomi iš etinio imperatyvo kylantys teisiniai suvaržymai. Vis dėlto, kaip pažymėjo prelegentė, su alternatyviomis biznio struktūromis į individualiai dirbančių advokatų kiemą ateina organizacijų reguliavimo standartai, priverstinis apskaitos sutvarkymas, veiksmingesnis gaunamų nusiskundimų administravimo procesas. Lucy Scott-Moncrieff pažymėjo, jog už vadovaujančiųjų partnerių ir ypač vadovų – ne advokatų profesinės etikos standartų saugojimą atsakingi vyresnio amžiaus bendrovės advokatai. „Noriu pasakyti, kad liberalizavimas nėra dereguliacija, o ir kituose kraštuose egzistuoja verslo dariniai, kurie Didžiojoje Britanijoje būtų laikomi alternatyviomis verslo struktūromis“ – kalbėjo Jungtinės Karalystės Teisininkų draugijų prezidentė. Ji taip pat pristatė Anglijos ir Velso komercijos įstatymą, kuris į Jungtinę Karalystę eksportuojančiam verslui suteikia teisinį tikrumą ir skaidrumą, taip pat leidžia prognozuoti rezultatus. Pastebėta, kad šis įstatymas veiksmingas ne tik Jungtinės Karalystės jurisdikcijoje sprendžiant sudėtingus, kelias teisės disciplinas apimančius finansinius, verslo bei nuosavybės ginčus, bet vis dažniau naudojamas komercinio pobūdžio bylose kitų šalių jurisdikcijoje. Jungtinės Karalystės teisingumo sekretoriaus Chriso Graylingo duomenimis, šios valstybės teisinių paslaugų rinka verta 26,8 mlrd. svarų sterlingų (£) ir vien Anglijoje bei Velse įdarbina 320 tūkst. darbuotojų.

 

Vokietijos advokatūros pirmininkas Axelis C. Filges‘as atkreipė dėmesį, jog advokato profesijos apribojimai būtini paslaugų kokybei užtikrinti ir būtent jie lemia advokato profesijos konkurencingumą tarp kitų teisinių ir neteisinės prigimties profesijų. Nors Lietuvos teisei artimos juridinės sistemos atstovas pritarė minčiai, jog rinka turi viską reguliuoti, jis pabrėžė, kad jurisprudencija nėra ir nebus prekė. Išryškintas vieningos, nepriklausomos ir nekišeninės advokatūros statuso vaidmuo normaliam visuomenės būviui, nors gan kontraversiškame pavyzdyje Axelis C. Filge‘as parodė, kaip net aukšta moralė gali būti pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai, jei ji atima iš advokato drąsą. Tai pavyzdys apie advokato profesinę būtinybę prieštarauti teisėjui – Vokietijos advokatūros pirmininko teigimu, tą gali ir akiplėša, bet mandagiai ir korektiškai – tik laisvas, nesuvaržytas, puikų teisinį išsilavinimą ir platų akiratį turintis advokatas.

Savo pranešime Axelis C. Filge‘as kaip nepriklausomos advokatūros požymį akcentavo ne iš valstybės išplaukiantį griežtą advokato veiklos reguliavimą, bet v i s u o m e n ė s n u o m o n ę kaip minkštojo reguliavimo įrankį: „ateis laikas, kai ir Rusijos visuomenė nenorės, kad advokatas pažeidinėtų kelių eismo taisykles ir mojuotų policininkui savo pažymėjimu, stengdamasis išvengti baudos“, – į J. S. Filipenko pranešimą dėl federaliniu lygiu nepriimto etikos standartus sugriežtinti ketinusio kodekso sureagavo konferencijos pranešėjas iš Vokietijos. Reaguota ir į S. Pepeliajevo nuomonę, pripažįstant, jog nuo pasaulio užsidariusi Vokietijos advokatūra neteko patrauklumo ir rekomenduojant šios klaidos nekartoti Rusijai.

 

Prancūzijos advokatūros vadovas Bâtonnieris Christianas Charrière-Bournazelis priminė pašaukimą kaip būtiną advokato profesijos sudėtinę dalį. Tokiu pašaukimu prelegento nuomone laikytina advokato pareiga nuolat kvestionuoti bet kokį argumentavimą. Aistringas atsidavimas šiai pareigai apdovanojamas sėkme. Kalbėdamas apie advokato profesiją kaip meną B. Ch. Charrière-Bournazelis nepamiršo, kad laisva profesija yra ta, kuri prisiima ekonominę atsakomybę, todėl negali būti kovos tarp skirtingų specializacijų advokato profesijoje, nes ūkinis elementas aktualus kiekvienoje darbinėje veikloje. Aptartas ir įvertintas advokatams siūlomas Europos Sąjungos reguliavimas, nemažai dėmesio skiriant Paslaugų vidaus rinkoje direktyvai. Šiandieniniam Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkui lingvistiškai artimos valstybės advokatūros vadovo baigiamąją tezę: „mes – ne prekės, mes advokatai“ auditorija palydėjo griausmingais aplodismentais.

 

Konferencijoje taip pat kalbėjo Rusijos teisingumo ministras Alekandras Konovalovas (Alexander Konovalov), amerikiečių mokslininkas dr. Abiodun Williams, Hagos Pasaulinio teisingumo (Global Justice) instituto vadovas, kiti. Tarptautinės advokatų asociacijos (IBA) prezidentas Michaelas Reynoldsas, atkreipęs dėmesį į šios organizacijos pastangas siekiant atkurti nepriklausomas advokatūras Afganistane, Mianmare (Birma), kt. Renginyje viešėję JAV akademinės bendruomenės atstovai pabrėžė tarptautinį Rusijos advokatūros indėlį, dalyvavimą tarptautinių organizacijų ir komitetų veikloje. „Teisingumo kokybė priklauso nuo advokatų kokybės. Verslas tai ar ne, bet advokatų kokybė aktualu JAV, nes teisė ir įstatymas, kaip sakė dar Abraomas Lincolnas yra Amerikos antroji religija. Demokratijos pagrindas – žmogaus teisės“, – sakė Markas Lawrence‘as Wolfas Masačiutseso (Massachusetts) valstijos federalinis teisėjas.

 

Viešėdama Sankt Peterburge Lietuvos delegacija apsilankė Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate, Sankt Peterburgo lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centre, verslo advokatų biure „Praim Edvais“ bei garsius žmogaus teisių gynimo specialistus – Olgą Ceitliną bei Sergejų Golobuką – turinčiame advokatų biure „Semenjako, Grib ir partneriai“. Lietuvos advokatūros vadovai individualiai susitiko su Rusijos federalinės advokatūros vadovu Jevgenijumi Vasiljevičiumi Semenjako (Evgenij Semenyako). Šių metų gruodį, minint Lietuvos advokatūros 95-metį, tikimasi atsakomojo Rusijos advokatūros atstovų vizito.


Istorinis žvilgsnis į advokatūrą Rusijoje

Parengta Genadijaus Šarovo pasisakymo pagrindu

 

 

1864 metai laikomi Rusijos advokatūros užgimimo data. Būtent tais metais imperatorius Aleksandras II įgyvendino teisinę reformą. Skaičiuojant nuo šios datos Rusijos advokatūra turėtų minėti 149 metų jubiliejų. Teisės istorikų vertinimu, pusė savo gyvavimo amžiaus, t. y. iki 1917 m. revoliucijos Rusijos advokatūra buvo aukšto profesionalumo ir viena demokratiškiausių pasaulyje: jos statusas ir prestižas visuomenėje buvo milžiniškas, nepaisant to, kad pirmieji XX a. metai buvo pažymėti Rusijos advokatūros politizavimo žyme, kaip ir visa to laikmečio Rusijos visuomenė. Vis dėlto, tokia politizacija nepadarė Rusijos advokatūros populiaresnės tarp paprastų žmonių.

1917 m. lapkričio 22 d. Vladimiro Iljičiaus Lenino (Vladimir I. Lenin) dekretas „Dėl teismo“ de facto panaikino advokatūrą. Praktiškai kiekvienas pilietis galėjo būti advokatas ir atstovas teisme. Ilgainiui išryškėjo tokio sprendimo neefektyvumas ir įstatymų leidėjas įpareigojo vietinę valdžią pasamdyti tinkamus advokatus, publikuoti jų sąrašus atitinkamuose registruose ir mokėti jiems atlyginimą. Iš esmės, advokatai tapo valstybės tarnautojai. G. Šarovo vertinimu, tokio reguliavimo rezultatas tas, kad natūralus klientų noras atsilyginti advokatui pradėtas vertinti kaip kyšininkavimas. Pavyzdžiui, Petograde beveik visiems advokatams buvo pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo.

Nepriklausomos advokatūros pradėjo kurtis tik apie 1922 metus. Tai buvo advokatūros atgimimas. Principai, kurių laikydamasi atgimė Rusijos advokatūra, su nežymiais pakeitimais buvo išlaikyti 80 metų,

Sovietinio laikotarpio Rusijos advokatūra buvo panaši į kitų socialistinių kraštų advokatūras. Ji ganėtinai sėkmingai ir pakankamai profesionaliai vykdė savo užduotis ir sugebėjo išsaugoti savo nepriklausomumą nuo valdžios. Šiuo laikotarpiu dirbę advokatai teigia, kad nepaisant politinių bylų, tyrėjai ir teismai dirbę preciziškai pagal nustatytą teisinį reguliavimą, o advokatūra teikė tikrą teisinę pagalbą klientams. Galima teigti, kad tarybiniais metais advokatūra vienintelė tuometinėje socialinėje tikrovėje kaip institucija rėmėsi privačia veikla, t. y. advokatai honorarą gaudavo tiesiogiai iš klientų, bet ne iš valstybės.

2002 m. liepos 1 d. Rusijos Federacijoje priimama nauja Advokatūros įstatymo redakcija. Iki šio įstatymo Rusijos advokatūra funkcionavo 1979–1980 metų teisinio reguliavimo pagrindais.

G. Šarovo vertinimu, naujasis Rusijos advokatūros įstatymas yra kompromisas tarp dviejų stiprių šios valstybės advokatūrose paskutiniajame XX a. dešimtmetyje vyravusių ir vis dar stiprių tendencijų – klasikinės advokatūros sampratos, kuri siejama su aukštais etiniais reikalavimais bei atstovavimu klientams teismuose ir naujos stovyklos advokatų, kurių juridinis darbas yra sutarčių standartais ir verslo įmonių konsultacijos. Šios dvi stovyklos dažnai siūlo skirtingas teisėkūros iniciatyvas, įstatymą pavyko priimti tik tuomet, kai projektą parengė Rusijos Prezidento administracija ir jis nederintas su klasikiniais advokatais buvo perduotas Dūmai. Dalis Rusijos advokatūros siūlytų pataisų priimtos svarstant įstatymo projektą Dūmoje. Priimtasis įstatymas panašus į daugelio užsienio šalių veikiančią advokatūros reguliavimo teisinę bazę.

 

Nuotraukos iš renginio

 
 
Informacija atnaujinta:
2013-09-23
Informaciją paskelbė:
LA administracija
 

Teisinė informacija

 

Socius fit culpae, qui nocentem sublevat

(liet. k. kas palaiko nusikaltėlį, tas yra nusikaltimo bendrininkas)