Dažnai užduodami klausimai (DUK)
1-3 skyriai skirti į Advokatūrą besikreipiantiems asmenims.
Kaip man gauti/pakeisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skiriamą advokatą?
Lietuvos advokatūra neteikia ir neorganizuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, antrinės teisinės pagalbos advokatą skiria ir jį pakeičia kitu advokatu išskirtinai tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Todėl visais, su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusiais klausimais, rekomenduojame kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos internetinė svetainė – https://vgtpt.lrv.lt/
Kontaktai:
Odminių g. 3, 01122 Vilnius
Tel. nr. 8 700 00 211
Faks. nr. 8 700 35 004
El. p. teisinepagalba@vgtpt.lt
Ką turėčiau daryti, jei manau, kad mano pasirinktas advokatas mane blogai atstovauja?
- Jeigu Jums atstovauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbą teikiantis advokatas, kreipkitės į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl ginčo išsprendimo ir/ar kito advokato paskyrimo.
- Jeigu Jūs su advokatu esate sudarę teisinių paslaugų teikimo sutartį, įvertinkite galimybę kreiptis į kitą advokatą, pasitarkite su juo.
- Jeigu manote, kad advokatas netinkamai atliko savo profesines pareigas (pvz. praleido procesinius terminus ir pan.), Jūs turite teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu skundu dėl advokato galimų veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų.
Kur rasti skundo dėl advokato galimų veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų formą?
Plačiau susipažinti su skundams keliamais reikalavimais galite paspaudus ČIA.
Ar galiu pateikti skundą ne valstybine kalba? Ar skundas gali būti anoniminis?
Plačiau susipažinti su skundams keliamais reikalavimais galite paspaudus ČIA.
Ar galiu gauti Lietuvos advokatūros teisinę konsultaciją, ar teisės aktų išaiškinimą?
Lietuvos advokatūra yra advokatų savivaldą įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo, tad nėra įgaliotas teikti teisines paslaugas/konsultacijas į ją besikreipiantiems asmenims. Dėl teisinių paslaugų rekomenduojame kreiptis į Jūsų pasirinktą advokatą.
Lietuvos praktikuojančių advokatų ir advokatų padėjėjų sąrašą galite rasti paspaudus ČIA.
Ar galiu kreiptis į Lietuvos advokatūrą anonimiškai?
Lietuvos advokatūra neatsako į anoniminius paklausimus.
Ar Lietuvos advokatūra gali rekomenduoti advokatą?
Lietuvos advokatūra neteikia rekomendacijų dėl konkretaus advokato pasirinkimo. Lietuvos praktikuojančių advokatų ir advokatų padėjėjų sąrašą galite rasti paspaudus ČIA. Paieškoje advokatą/advokato padėjėją galite rasti pagal Jums reikalingų teisinių paslaugų pobūdį, miestą ar vardą, pavardę, kontoros pavadinimą.
Kokias įmokas turi mokėti advokatai (advokatų padėjėjai) Lietuvos advokatūrai?
Vienkartinės paslaugų įmokos:
- 120 Eur (dokumentų tvarkymo mokestis, kurį Lietuvos advokatūrai sumoka asmuo, pateikdamas prašymą jį įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą).
- 500 Eur (stojamasis mokestis, kurį pateikdamas prašymą pripažinti advokatu Lietuvos advokatūrai privalo sumokėti asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nustatytus reikalavimus tapti advokatu).
Periodinės įmokos Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti:
- 25 Eur (mėnesio įmoka, kurią moka advokatų padėjėjai);
- 11 Eur (mėnesio įmoka, kurią moka advokatai (pripažinti, bet nepraktikuojantys);
- 40 Eur (mėnesio įmoka, kurią moka praktikuojantys advokatai).
Plačiau žr. ČIA
Kada turiu pradėti mokėti periodines įmokas Lietuvos advokatūrai?
Mėnesinė įmoka skaičiuojama nuo kito mėnesio po sprendimo įrašyti asmenį į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, teikiančių nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą arba advokatų padėjėjų sąrašą.
Plačiau žr. ČIA
Iki kada reikia sumokėti nario įmoką?
Mėnesines įmokas pareiga mokėti kas mėnesį, tačiau visais atvejais ne rečiau kaip kas metų ketvirtį iki atitinkamo ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos (Lietuvos advokatūros įstatų 25.1 punktas). Įmokas galima sumokėti ir avansu.
Kokia atsakomybė nesumokėjus nario įmokos?
Kas gali nemokėti įmokos Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti?
- advokatai, kuriems suėjo 70 ir daugiau metų, su sąlyga, jeigu jie yra įgiję ne mažesnį nei 30 metų vertimosi advokato veikla stažą;
- advokatai, praktikuojantys ilgiau kaip 40 metų;
- nėščios advokatės (advokatų padėjėjos) likus 2 mėnesiams iki numatomos gimdymo datos ir 2 mėnesius po gimdymo;
- advokatai (advokato padėjėjai) iki vaikui sueis vieneri metai.
Esu pripažintas advokatas, tačiau neįrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Ar turiu mokėti įmokas Lietuvos advokatūrai? Kokias? Nuo kada?
Pareiga mokėti įmokas pripažintam advokatu asmeniui atsiranda:
- nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kai buvo priimtas sprendimas pripažinti jį advokatu, pirmosios dienos;
- nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kai asmuo buvo išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, pirmosios dienos, jei asmuo yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, tačiau jo atžvilgiu lieka galioti sprendimas pripažinti advokatu.
Sustabdžiau advokato veiklą, ar reikia mokėti įmokas Lietuvos advokatūrai?
Taip, reikia. Pripažinti advokatais asmenys privalo Lietuvos advokatūrai mokėti Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti. Šiuo metu šios įmokos dydis yra 11 eurų per mėnesį.
Plačiau žr. ČIA
Pateikiau prašymą išbraukti mane iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo/Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, nuo kada galiu nebemokėti periodinių įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti?
Įmokos yra skaičiuojamos iki kito mėnesio po sprendimo priėmimo dienos išbraukti asmenį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo/Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.
Pavyzdžiui, asmenį išbraukus iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, reikiamų sumokėti įmokų paskutinė mokėjimo data yra to mėnesio, kuomet yra priimamas sprendimas dėl išbraukimo, paskutinė diena. Išskyrus tuos atvejus, kada tą mėnesį Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimai nėra priimami. Tokiu atveju, mėnuo, kada turėjo būti priimamas sprendimas dėl asmens išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, laikomas paskutiniu mėnesiu už kurį mokamos įmokos.
Pateikiamas pavyzdys: asmuo pateikia prašymą išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo gegužės 3 dieną, tokiu atveju įmokos už gegužės mėnesį yra skaičiuojamos nepriklausomai nuo to, ar Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimas būtų priimtas gegužės 5 dieną ar gegužės 28 dieną.
Plačiau žr. ČIA
Ar turi būti teikiamas prašymas dėl atleidimo nuo įmokos ar jos sumažinimo, įskaitant ir kai siekiama laikinai stabdyti profesinę veiklą?
Taip, turi būti pateiktas toks prašymas. Pažymėtina, kad Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo 2023-05-26 sprendimo dėl „Įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“ (suvestinė redakcija po 2020-08-28 ir 2023-05-26) 10 punktas įpareigoja advokatus (advokatų padėjėjus) pateikti Lietuvos advokatūrai prašymą atleisti nuo mėnesinės įmokos Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti ar ją sumažinti ir tokią teisę patvirtinančius dokumentus. Atleidimas nuo įmokos ar jos sumažinimas taikomas nuo kito mėnesio po teisės į atleidimą nuo įmokos ar jos sumažinimą įgijimo, tačiau ne anksčiau kaip nuo šiame punkte nurodytų dokumentų pateikimo.
Prašymo dėl advokato (-ės) veiklos laikino sustabdymo ir atleidimo nuo įmokos ar jos sumažinimo pavyzdinę formą galite rasti ČIA.
Kokiais atvejais galiu teikti prašymą atleisti nuo įmokos ar jos sumažinimo?
Sprendimo dėl „Įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“ (suvestinė redakcija po 2020-08-28 ir 2023-05-26) 5.3. – 5.4. punktais nuo mėnesinės įmokos Advokatūros funkcijos atlikti atleidžiami:
- nėščios advokatės (advokatų padėjėjos) likus 2 mėnesiams iki numatomos gimdymo datos ir 2 mėnesius po gimdymo;
- advokatai (advokato padėjėjai) iki vaikui sueis vieneri metai.
Sprendimo 6.2. – 6.5. punktais 50 procentų mėnesinę įmoką sumažinama:
- advokatams (advokatų padėjėjams), auginantiems vaikus nuo 1 iki 3 metų;
- advokatams, kurių darbingumo lygis vadovaujantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais yra 50 ir mažiau procentų;
- advokatams (advokatų padėjėjams), kurie augina neįgalų vaiką;
- advokatams (advokatų padėjėjams), auginantiems tris ir daugiau nepilnamečių vaikų).
Sprendimo 11 punktas suteikia diskrecijos teisę Advokatų tarybai kitais pagrindais atleisti advokatą ar advokato padėjėją nuo įmokos Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti arba įmoką sumažinti.
Prašymo dėl advokato (-ės) veiklos laikino sustabdymo ir atleidimo nuo įmokos ar jos sumažinimo pavyzdinę formą galite rasti ČIA.
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali įgyti ūkininko statusą?
Ūkinė veikla galėtų būti suderinama su advokato (advokato padėjėjo) profesine veikla, jeigu konkretus elgesys nepažeidžia Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatų, nediskredituoja advokato vardo bei nedaro žalos profesinei garbei ir orumui.
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali nuosavybės teise įgyti ir turėti uždarosios akcinės bendrovės akcijų?
Advokatas (advokato padėjėjas) turi teisę būti uždarosios akcinės bendrovės akcininku ir kolegialaus valdymo nariu, tačiau negali būti bendrovės vadovu. Akcinių bendrovių įstatymas netapatina akcininko su bendrovės vadovu, o Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad be teisinių paslaugų teikimo, advokatas (advokato padėjėjas) taip pat turi teisę būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. (žr. Akcinių bendrovių įstatymo 3 str. 1 d., 16 str. 1 d., 19 str. 1 d.)
Ar advokatų profesinė bendrija gali nuosavybės teise įgyti ir turėti uždarosios akcinės bendrovės akcijas?
Advokatų profesinė bendrija negali verstis kita negu teisinių paslaugų teikimas veikla (Advokatūros įstatymo 29 str. 1 d.) Advokatų profesinė bendrija negali užsiimti nuosavų lėšų investavimu ir juo labiau į kitą juridinį asmenį, kurio paskirtis yra ūkinė-komercinė veikla, pelno siekimas.
Ar gali advokatas (advokato padėjėjas) įsteigti juridinį asmenį – mažąją bendriją, būti mažosios bendrijos vieninteliu nariu ir vadovu?
Advokatas (advokato padėjėjas) turi teisę būti mažosios bendrijos kolegialaus valdymo organo nariu, išskyrus atvejus kai mažojoje bendrijoje yra tik vienas narys. Advokatas ar advokato padėjėjas negalėtų būti mažosios bendrijos vienasmeniu valdymo organu – mažosios bendrijos vadovu. (Advokatūros įstatymo 4 str. 4 d., 43 str. 1 d.)
Ar gali advokatas (advokato padėjėjas) būti pastato savininkų bendrijos pirmininku ir gauti už tai atlyginimą?
Advokatas (advokato padėjėjas) negali užimti vienasmenio valdymo organo – daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko pareigų ir gauti už tai atlyginimą. Advokatas turi teisę būti bendrijos kolegialaus valdymo organo nariu. (Advokatūros įstatymo 4 str. 4 d., 43 str. 1 d.; Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 str. 2 d.)
Ar advokatas (advokato padėjėjas), turintis nemokumo administratoriaus pažymėjimą, gali su nemokumo administratoriumi, juridiniu asmeniu, sudaryti darbo sutartį, kurioje būtų numatytos advokato (advokato padėjėjo) pareigos – t. y. teikti bankroto, restruktūrizavimo ir turto administratoriaus paslaugas?
Advokatas (advokato padėjėjas) gali sudaryti darbo sutartį su nemokumo administratoriumi, juridiniu asmeniu, kai tokioje sutartyje numatyta, kad advokatas išimtinai teiks tik bankroto, restruktūrizavimo, turto ir (ar) palikimo administratoriaus paslaugas (Advokatūros įstatymo 43 str. 1 d., 4 str. 4 d.)
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali užsiimti pedagogine veikla ir tuo tikslu sudaryti autorinę arba paslaugų teikimo sutartį?
Advokatas (advokato padėjėjas) gali užsiimti pedagogine veikla ir sudaryti pasirinktinai darbo sutartį, autorinę ar paslaugų teikimo sutartį bei tuo tikslu išsiimti individualios veiklos pažymą.
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali būti krašto apsaugos savanoriu?
Taip, advokatas (advokato padėjėjas) gali atlikti savanorišką nenuolatinę karo tarnybą (Advokatūros įstatymo 43 str. 1 d.)
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali būti šauliu?
Tiesioginio draudimo advokatui (advokato padėjėjui) tapti Lietuvos šaulių sąjungos nariu ir neatlygintinai dalyvauti Lietuvos šaulių sąjungos veikloje teisės aktuose nėra, todėl tokia veikla galėtų būti suderinama su advokato profesija. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju advokatas (advokato padėjėjas) turėtų savarankiškai įvertinti, ar jo vykdoma veikla suderinama su Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso nuostatomis, nediskredituoja advokato vardo bei nedaro žalos profesinei garbei ir orumui.
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali savanoriauti visuomeninėse organizacijose ir sudaryti savanorystės sutartį?
Advokatas (advokato padėjėjas) gali teikti teisines paslaugas nemokamai (Advokatūros įstatymo 4 str. 5 d.) Tiesioginio draudimo advokatui ar advokato padėjėjui užsiimti kita savanoriška neatlygintina visuomenine veikla nėra, tačiau pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju advokatas (advokato padėjėjas) turėtų savarankiškai įvertinti, ar jo konkreti vykdoma veikla ar elgesys bus suderinamas su Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso nuostatomis, nediskredituoja advokato vardo bei nedaro žalos profesinei garbei ir orumui.
Ar advokatas gali teikti vertėjo paslaugas?
Advokato veiklos apribojimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme (toliau – Advokatūros įstatymas). Advokatūros įstatymo 43 straipsnis reglamentuoja advokatų veiklos apribojimus ir numato šių apribojimų išimtis, įskaitant 4 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta, jog advokatas turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti vertėjo paslaugas, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Atsižvelgiant į šią Advokatūros įstatymo nuostatą, darytina išvada, kad advokatui nedraudžiama teikti vertėjo paslaugų ir gauti už tai atlygį, kai tai reikalinga teisinių paslaugų teikimui.
Ar advokatas gali papildomai užsiimti vertėjo veikla?
Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta, jog advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikdamas profesines pareigas, negali dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje, mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą bei Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog advokatas turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti vertėjo paslaugas, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Ši Advokatūros įstatymo nuostata reguliuoja advokato teisę už atlygį teikti vertėjo paslaugas, kai jos būtų reikalingos teisinių paslaugų teikimui. Papildomai pažymėtina, kad vertėjų veikla Lietuvos Respublikoje nereglamentuojama jokiais įstatymais, užsiimti vertimo veikla galima pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, advokatas turi teisę užsiimti individualia vertėjo veikla, savarankiškai kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs, ar tai suderinama su jo kaip advokato profesine veikla, tame tarpe su konkrečia byla ar klientu ir jeigu tai nepažeidžia nepriklausomumo principo ir kitų Advokatūros įstatymo, Etikos kodekso nuostatų, nediskredituoja advokato vardo bei nedaro žalos profesinei garbei ir orumui.
Ar advokatas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka gali būti įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, įgyti eksperto statusą ir atlikti ekspertizes?
Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta, jog advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikdamas profesines pareigas, negali dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje, mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą bei Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad advokatas turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka būti teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo ekspertizės įstaigos ekspertas neturi teisės verstis privačia teismo eksperto veikla, sutartiniais pagrindais konsultuoti proceso šalis ir teikti išvadas joms iškilusiais klausimais, reikalaujančiais specialių žinių. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad privatūs teismo ekspertai yra asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, bet nedirbantys teismo ekspertizės įstaigoje. Teismo ekspertizės įstaigoje neatliekamos teisės rūšies ekspertizės, be to, vadovaujantis, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, advokatas gali užsiimti privataus teismo eksperto (nedirbančio teismo ekspertizės įstaigoje) veikla, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme, bei laikantis interesų konflikto išvengiamumo principo, advokato veiklą reguliuojančių teisės aktų.
Ar advokatas kitoje valstybėje gali dirbti pagal darbo sutartį advokatų kontoroje, jei teisinė praktika toje valstybėje galima tik pagal darbo sutartį?
Atsakant į klausimą yra reikšmingas tos valstybės, kurioje ketinama teikti paslaugas, teisinis reguliavimas. Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir siekiantis teikti paslaugas kitoje valstybėje, kurioje advokato praktika galima tik pagal darbo sutartį, galėtų kitoje valstybėje veikti kaip ES teisininkas, jei tos valstybės teisės aktai leistų jam toje valstybėje teikti teisines paslaugas tik pagal darbo sutartį.
Ar nemokumo administratoriaus padėjėjas galėtų tapti advokato padėjėju?
Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikdamas profesines pareigas, negali <...> dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus <...> Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą. Tuo tarpu, Advokatūros įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad be teisinių paslaugų teikimo, advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus paslaugas.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 121 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo administratoriaus padėjėju gali būti nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, sudaręs darbo sutartį su nemokumo administratoriumi, turinčiu ne mažesnę kaip 3 metų nemokumo administratoriaus darbo patirtį. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratoriaus padėjėjas turi būti sudaręs darbo sutartį su nemokumo administratoriumi, nėra užtikrinama, kad toks asmuo, siekdamas tapti advokato padėjėju, įgyvendins susitarimo su advokatu dėl praktikos atlikimo reikalavimą, o taip pat net ir būdamas advokato padėjėju, laikytųsi advokato veikloje keliamų reikalavimų įskaitant nepriklausomumo principo bei išvengs interesų konflikto, todėl darytina išvada, jog nemokumo administratoriaus padėjėjas negalėtų tapti advokato padėjėju.
Ar advokatas, išrinktas savivaldybės tarybos nariu, turi teisę į išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, kompensavimą?
Advokato veiklos apribojimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatyme. Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka <...>, dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, būti savivaldybės tarybos nariu <...>. Manytina, kad advokatas turėdamas teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka būti savivaldybės tarybos nariu, turi teisę ir į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, kompensavimą.
Ar advokatas (advokato padėjėjas) gali užsiimti sporto trenerio veikla?
Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalis draudžia praktikuojančiam advokatui ar advokato padėjėjui dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą bei kitas Advokatūros įstatyme numatytas išimtis. Atsakant, ar sporto trenerio veikla gali būti prilyginama pedagoginei veiklai, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog „<...> pedagoginė veikla siejama su dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas) <...>, kita vertus, su dėstymu, mokymu ir ugdymu susijusi pedagoginė veikla, taip pat mokslinė veikla, kuri gali būti ir vienkartinė (epizodinė), taip pat suponuoja, kad ši veikla nebūtinai kiekvienu atveju turi būti siejama su konkrečiais darbo, tarnybos ar kitokiais santykiais su atitinkamomis įstaigomis.“ (žr. plačiau 2016 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimą Nr. KT16-S9/2016).
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad sporto trenerio veikla gali būti suderinama su advokato, advokato padėjėjo profesine veikla, tačiau turi būti vykdoma laikantis Advokatūros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso nuostatų, įskaitant interesų konflikto vengimo principo.
Ką advokatas turi pateikti, kad galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte įtvirtinta teise – gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus?
Vadovaujantis Lietuvos teismų suformuota praktika, advokatas, norėdamas realizuoti teisę gauti informaciją, sudarančią asmens duomenis, turi:
- pateikti prašymą gauti asmens duomenis;
- nurodyti duomenų naudojimo tikslą;
- nurodyti duomenų teikimo bei gavimo pagrindą;
- nurodyti prašomų duomenų apimtis;
- bei pateikti duomenis, patvirtinančius prašomų duomenų ryšį su teikiamomis teisinėmis paslaugomis (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018).
Kada kliento asmens duomenų teikimas advokatams turėtų būti laikomas teisėtu?
- pateikia prašymą gauti asmens duomenis;
- prašyme nurodo teisines paslaugas, įskaitant ir inicijuotą ar planuojamą inicijuoti procesą, skirtą ginti kliento interesus (duomenų naudojimo tikslą);
- prašyme nurodo trumpą aplinkybių, kuriomis grindžiamas duomenų gavimas, aprašymą (faktinis duomenų naudojimo pagrindas);
- prašyme nurodo, kad duomenys renkami Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 ar kt. dalies pagrindu (teisinis pagrindas);
- prašyme įvardija prašomus duomenis (duomenų apimtis);
- prašyme įvardija duomenis, patvirtinančius, kad prašoma informacija susijusi su nurodytomis teikiamomis paslaugomis.
Prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo gairės ČIA.
Kokiu būdu galima pateikti dokumentus Lietuvos advokatūrai?
Galimi keturi dokumentų pateikimo būdai Lietuvos advokatūrai:
- Advokatai, advokatų padėjėjai ir kiti vartotojai, užsiregistravę Lietuvos advokatūros savitarnos sistemoje, prašymus teikia per savitarną adresu: https://savitarna.advokatura.lt (skyriuje „dokumentų pateikimas“); arba
- Advokatai, advokatų padėjėjai ir kiti asmenys Lietuvos advokatūrai pateikia prašymus ir su juo susijusius dokumentus į elektroniniu paštu la@advokatura.lt; arba
- Advokatai, advokatų padėjėjai ir kiti asmenys Lietuvos advokatūra pateikia prašymus ir su juo susijusius dokumentus siųsdami paštu ar per kurjerį adresu Lvivo g. 7 - 9, Vilnius; arba
- Advokatai, advokatų padėjėjai ir kiti asmenys Lietuvos advokatūrai pateikia prašymus ir su juo susijusius dokumentus pristato tiesiogiai į Lietuvos advokatūros raštinę adresu Lvivo g. 7-9, Vilnius.
Teikiamas prašymas turi būti originalus, pasirašytas parašu arba elektroniniu parašu, arba tinkamai patvirtintas. Visus aktualius Lietuvos advokatūrai teikiamų prašymų šablonus ir su jais reikiamų pateikti dokumentų sąrašus galima rasti ČIA.
Kur galima rasti prašymų šablonus?
Visus Lietuvos advokatūrai teikiamų prašymų šablonus galite rasti prisijungę prie savo savitarnos svetainės arba pasinaudoję Teikiamų dokumentų Advokatų tarybai atmintine.
Kur galima rasti teisinių paslaugų sutarties formą?
Lietuvos advokatūra nėra patvirtinusi galiojančios tipinės teisinių paslaugų sutarties formos. Teisinių paslaugų sutartį privalo parengti advokatas. Pažymėtina, kad sudarant teisinių paslaugų sutartį svarbu, kad jos sąlygos būtų aiškios ir suprantamos klientui, individualiai su juo aptartos.
Kur galima rasti tipinę sąskaitos formą, kurią klientui turi pateikti advokatas?
Lietuvos advokatūros puslapyje (www.advokatura.lt) paieškos skiltyje (ČIA) pasirinkite Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2005 m. gegužės 5 d. sprendimą dėl sąskaitos už teisines paslaugas ir automatiškai parsisiųsite formos word versiją.
Ką reikia pateikti, norint įregistruoti naują advokato darbo vietą?
- prašymą - Formą Nr. F11, jeigu teikiama per Lietuvos advokatūros savitarnos svetainę arba Prašymą, jeigu teikiama pagal Teikiamų dokumentų Advokatų tarybai atmintinę.
- advokato darbo vietos steigimo aktą ar sutartį. Advokato darbo vietos steigimo aktas ar sutartis turi būti pasirašytas prašymą teikiančio asmens arba abiejų šalių.
- Jeigu advokatas (-ė) turi advokatų padėjėjų, turi būti pateikiamas ir advokato padėjėjo prašymas dėl darbo vietos pakeitimo (prašymas turi būti pasirašytas prašymą teikiančio asmens) ir sutartis dėl advokato padėjėjo darbo vietos suteikimo (turi būti pasirašyta abiejų šalių).
Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant visa apimtimi įgyvendinti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnyje numatytas advokato veiklos garantijas, advokatas gali, bet neprivalo pateikti ir patalpų plano kopiją su paaiškinimu, kuriame būtų nurodomi šių patalpų identifikaciniai duomenys ir advokato darbo vietos išsidėstymas plane.Plačiau žr. ČIA
Ar įregistruojant advokato darbo vietą reikalingas patalpų planas?
Advokatas gali, bet neprivalo pateikti patalpų plano kopiją su paaiškinimu, kuriame būtų nurodomi šių patalpų identifikaciniai duomenys ir advokato darbo vietos išsidėstymas plane.
Plačiau žr. ČIA
Kiek advokato padėjėjų gali turėti advokatas?
Vienu metu advokatas gali vadovauti ne daugiau nei trijų advokato padėjėjų praktikai. Advokatas, įregistravęs nuotolinę darbo vietą, negali turėti advokato padėjėjų.
Plačiau žr. ČIA
Kiek kvalifikacijos balų advokatui (advokato padėjėjui) reikia surinkti per metus?
- 8 balus – advokatui, praktikuojančiam pirmuosius 5 metus (imtinai);
- 4 balus – advokatui, praktikuojančiam ilgiau nei 5 metus;
- 16 balų – advokato padėjėjui.
Pažymėtina, kad iš jų kvalifikacijos tobulinimo balai teisės srityje turi sudaryti 2/3 visų surinktų balų. Likę kvalifikacijos tobulinimo balai (t.y. 1/3 visų renkamų balų) gali būti surinkti už mokymus kitose advokato profesinei veiklai aktualiose srityse. Kvalifikacijos tobulinimo balai neskiriami už ne teisės klausimais pranešimo rengimą ir skaitymą, autorinės (monografijos), vadovėlio, studijos ar straipsnio recenzuojamame mokslo leidinyje publikavimą.Lietuvos advokatūros organizuojamus seminarus, mokymus įsigyti galite per savo savitarnos svetainę arba adresu www.lashop.lt Plačiau žr. ČIA
Profesinę kvalifikaciją taip pat galima tobulinti Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ar MB „Mokymų klubas“ (kaip akredituotų įstaigų) organizuojamuose mokymuose, Išklausius šių mokymo įstaigų organizuojamus seminarus, kursus, taip pat suteikiami kvalifikacijos kėlimo balai.
Kur ir kas gali dalyvauti ar įsigyti Lietuvos advokatūros organizuojamus seminarų, mokymų įrašus?
Elektroninėje parduotuvėje www.lashop.lt pateikiama visa informacija apie Lietuvos advokatūros organizuojamus seminarus, mokymus (tiek būsimų, tiek buvusių mokymų įrašai). Juos stebėti ir įsigyti gali tiek advokatai ir jų padėjėjai, tiek seminarų temomis susidomėję išorės vartotojai. Advokatai ir advokatų padėjėjai į internetinę parduotuvę gali patekti prisijungę per savo savitarnos svetainę arba adresu: www.lashop.lt.
Kada kvalifikacijos tobulinimo balų galiu nerinkti?
- ne mažiau kaip du kartus vedė Lietuvos advokatūros organizuotus seminarus skirtus advokatams ir advokatų padėjėjams;
- užsiima pedagogine teisės krypties veikla aukštojoje mokykloje;
- yra Lietuvos advokatūros advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba), Advokatų tarybos komitetų, Advokatų garbės teismo, Revizijos komisijos, Advokatų egzaminų komisijos nariu ar priklauso Lietuvos advokatūros darbo grupei;
- yra Lietuvos advokatūros deleguotas dalyvauti kitų institucijų sudarytoje teisės aktų projektų rengimo darbo grupėje.
Advokatas, įgijęs teisės krypties socialinių mokslų daktaro mokslinį laipsnį ir vykdantis mokslinę veiklą, privalo advokatų savitarnos sistemoje pateikti dokumentą, įrodantį įgytą teisės krypties socialinių mokslų daktaro mokslinį laipsnį ir kas trejus metus laisvos formos vykdomos mokslinės veiklos teisės srityje rezultato aprašą.
Plačiau žr. ČIA
Kokios yra advokato (advokato padėjėjo) reklamos galimybės?
Reklamuoti advokato (advokato padėjėjo) veiklą leidžiama tiek, kiek ši reklama atitinka advokatų veiklos principus ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2014 m. kovo 13 d. sprendimu patvirtintą Advokatų veiklos reklamos naudojimo reikalavimų ir kontrolės tvarkos aprašą. Plačiau žr. ČIAKaip advokatas (advokato padėjėjas) tvirtina dokumentų nuorašus?
Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2021 m. birželio 8 d. sprendimu patvirtino naujos redakcijos Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašą, kurio pagrindu ir tvarka advokatas (advokato padėjėjas) tvirtina dokumentų nuorašus.
Kam skirta advokato depozitinė sąskaita ir kaip ja gali naudotis advokatas vykdydamas profesinę veiklą?
Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad laikinai advokatų saugomos, bet kitiems asmenims priklausančios lėšos, apskaitomos atskirai ir laikomos advokatų depozitinėse sąskaitose. Išieškoti iš šiose sąskaitose esančių lėšų pagal advokato prievoles draudžiama.
Advokato depozitinėje sąskaitoje gali būti laikomos šios lėšos:
- lėšos, gautos iš trečiųjų asmenų kaip kliento bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kurių dalis priklauso klientui, o dalis – advokatui kaip užmokestis už jo suteiktas teisines paslaugas, laikomos tol, kol Aprašo 14 punkte nustatyta tvarka advokatui priklausanti lėšų dalis nėra pervedama iš advokato depozitinės sąskaitos į advokato asmeninę sąskaitą;
- kitos klientams ar tretiesiems asmenims priklausančios.
Kur galima kreiptis dėl advokato (advokato padėjėjo) pažymėjimo atsiėmimo?
Advokato (advokato padėjėjo) pažymėjimus galima atsiimti Lietuvos advokatūros raštinėje, adresu Lvivo g. 7 - 9, Vilnius. Lietuvos advokatūros darbo laikas yra pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8:30 val. iki 17:30 val.; penktadieniais 8:30 val. – 16:15 val.
Taip pat, galima pateikti prašymą, kad pagamintas advokato pažymėjimas būtų išsiųstas nurodytu adresu.
Ar reikia mokėti už advokato (advokato padėjėjo) pažymėjimo pagaminimą?
Ne, advokato (advokato padėjėjo) pažymėjimai pagaminami ir keičiami nemokamai.
Per kiek laiko bus pagamintas mano advokato (advokato padėjėjo) pažymėjimas?
Advokato pažymėjimas pagaminamas ir išduodamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą priėmimo dienos/sprendimo įrašyti advokato padėjėją į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą dienos, jei kartu su prašymu dėl įrašymo į atitinkamą sąrašą Lietuvos advokatūrai buvo pateikta (el. paštu la@advokatura.lt atsiųsta) advokato (advokato padėjėjo) nuotrauka. Pažymėjimų gamyba priklauso ir nuo tiekėjo užimtumo. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama dėl pažymėjimo keitimo kreiptis iš anksto.
Plačiau žr. ČIA
Kokiu el. paštu galima siųsti advokato (advokato padėjėjo) nuotrauką, kad būtų pagamintas advokato (advokato padėjėjo) pažymėjimas?
Advokato (advokato padėjėjo) nuotrauką reiktų siųsti el. paštu la@advokatura.lt. Nuotrauka turi būti skaitmeninė .jpg formatu ir jos rezoliucija ne mažesnė nei 600 dpi.
Kiek laiko reikia saugoti teisinių paslaugų sutartį?
Lietuvos advokatūra nereguliuoja teisinių paslaugų sutarčių apskaitos organizavimo tvarkos, ji tvarkoma pagal galiojančius teisės aktus ir atsižvelgiant į tvarkytojo (advokato, advokato kontoros ar advokatų profesinės bendrijos) prievoles bei poreikius. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d priimtu įsakymu Nr. V-100, patvirtinta Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018-06-15)
Kaip gauti advokato orderių knygelę ir kiek laiko ją saugoti?
Advokato orderių knygelės Lietuvos advokatūroje išduodamos nemokamai.
Advokatų orderiai yra tiesiogiai susiję su buhalterinės apskaitos dokumentais. Grynųjų pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos – faktūros ir advokato orderiai , vadovaujantis aktualios redakcijos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.26 punktu, saugomi 10 metų. Atsižvelgiant į tai, advokatams rekomenduojama saugoti minėtus dokumentus, tame tarpe advokato orderių knygeles, 10 metų nuo paskutinio įrašo knygelėje datos.
Koks Lietuvos advokatūros darbo laikas?
Ar advokatų profesinės bendrijos atitinka „įmonės“ sampratą įtvirtintą Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme?
Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau - SVVĮ) 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo. To pačio straipsnio 3 dalyje ekonominė veikla apibrėžiama kaip savo rizika plėtojama reguliari asmens veikla, kuri apima prekių pirkimą ar pardavimą, prekių gamybą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitiems asmenims ir kurią vykdant siekiama gauti pajamų. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. galiojančioje SVVĮ redakcijoje patikslinus, kad įmonės yra juridiniai asmenys, vykdantys nebe komercinę ūkinę veiklą, o ekonominę veiklą (sus sąvokos pakeitimais 2019 m. birželio 13 d. redakcijoje), buvo išplėstas sąvokos taikymas platesniam subjektų ratui, nes ekonominė veikla yra platesnė sąvoka, nei ūkinė komercinė veikla. Advokatų profesinės bendrijos, savo rizika plėtodamos reguliarią veiklą, susijusią su teisinių paslaugų teikimu klientams, ir vykdant šią veiklą gaudamos pajamas ir – SVVĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą ekonominės veiklos sąlygą tenkina. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad advokatų profesinės bendrijos yra juridinis asmuo pagal Advokatūros įstatymo 6-ojo skirsnio „Advokatų veikla įsteigiant juridinį asmenį“ 28 – 32 straipsnius, advokatų profesinės bendrijos, esančios ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, taip pat atitinka SVVĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įmonės sąvoką.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, advokatų profesinės bendrijos ekonominės veiklos ir įmonės sąvokas, kaip jos išdėstytos SVVĮ, atitinka, todėl nėra objektyvių priežasčių, kodėl advokatų profesinės bendrijos negalėtų būti priskiriamos SVVĮ subjektams, o jų galimybės apribotos pasinaudoti Europos Sąjungos fondų investicijų programomis.
Pažymėtina, kad šis išaiškinimas yra Lietuvos advokatūros nuomonė, kuri gali nesutapti su kitų valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų aiškinimu. Esant nuomonių skirtumui siūlome advokatui laikytis ir ginti Lietuvos advokatūros poziciją.
