Adresas: Tilto g. 17, 01101 Vilnius
Tel.: (8 5) 262 4546
Tik žiniasklaidai: 370 663 13532
El. p.: la@advokatura.lt
Faks.: (8 5) 212 1859
Įmonės kodas: 300099149
Juridinių asmenų registras
Bankų sąskaitos (pasirinkite):
Luminor LT58 2140 0300 0339 8647
SEB LT87 7044 0600 0103 0612
Swedbank LT10 7300 0101 4063 3871
Naujienos advokatams/ padėjėjams
Versija spausdinimui

Apie advokatūrą

Renginių kalendorius

 

 

Tarptautinėje konferencijoje gvildenti interesų konfliktai advokato darbe

2013-04-19

Vilnius, balandžio 19 d. Penktadienį teisės studijas pasirinkę studentai, advokatų padėjėjai, advokatai rinkosi į tarptautinę Lietuvos advokatūros kartu su Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionaline grupe ELSA Lietuva organizuotą konferenciją „Advokatas interesų konflikto sankirtoje“ Teisingumo ministerijoje. Renginį pradėjęs Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis akcentavo temos aktualumą. Savo pasisakyme teisingumo viceministras pastebėjo, kad interesų konfliktu piktnaudžiauja valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai – jie šiuo pasiteisinimu motyvuoja savo nenorą suteikti teisines paslaugas sudėtingo charakterio ir supratingumo klientams.

Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė prisipažino, jog jos požiūris interesų konflikto klausimu labai konservatyvus: klientas yra visą gyvenimą klientas ir niekuomet negali imtis bylos prieš jį. Kita vertus, šiuolaikiniai visuomeniniai santykiai, ypač verslo pasaulio realijos koreguoja šią sampratą – trumpėja susilaikymo nuo atstovavimo „prieš“ terminas, liberaliau vertinama, jei imamasi priešingos šalies reikalų po to, kai su ankstesniu klientu teisinio atstovavimo sutartys nutrauktos. Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojai nesuprantama, kaip galima imtis bylos prieš savo klientą negavus honoraro.

Konferencijos dalyvius pasveikinusi Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės ELSA Lietuva prezidentė Eglė Bareikytė pritarė minčiai, kad sprendžiant etinių vertybių klausimus nelengva rasti aukso vidurio kelią ir pastebėjo, kad klausimų analizuojant advokato elgesio normatyvą klausimų daugiau negu atsakymų.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas priminė informacijos vertę – kaip svarbu ją saugoti, kad varžovas neįgytų išskirtinių sąlygų – šį teiginį iliustruodamas Ūkio banko istorija. Pabrėžta, kad neaiškių situacijų kasdien iškyla daug, tačiau visų jų suguldyti į įstatymą neįmanoma, nes atsiranda sveiku protu nesuprantamas reguliavimas, pavyzdžiui, draudimas advokatui atstovauti klientą teisme, kuriame dirba artimi giminaičiai.

Plenarinį konferencijos pranešimą „Interesų konfliktas Suomijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse“ skaitė svečias iš Suomijos advokatūros, viceprezidentas Risto Sipilä. Prelegentas pripažino, kad tema aktuali tiek Suomijoje, tiek europiniu lygiu. Šią sritį Suomijos 2 tūkst. narių vienijančioje advokatūroje kuruoja Drausmės valdyba (Disciplinary Board). Bylos pradedamos pagal skundus, kartais gvildenamos viešojoje erdvėje iškilusios situacijos. 2012 m. buvo nagrinėta 400 skundų, tačiau dėl interesų konflikto iškeltos tik 8 bylos. Svečias pažymėjo, kad žemą rodiklį lemia, jog interesų konflikto klausimą advokatai sprendžia gana gerai kontorų viduje, pavyzdžiui, prieš imantis bylos. Be to, probleminės situacijos yra susijusios su verslo teise, o verslininkai nelinkę skųstis – jie tiesiog pakeičia advokatą. Risto Sipilä nuomone, ir Suomijoje norėta paruošti reglamentavimą kiekvienam atvejui, tačiau bandant tai padaryti suprasta, kad tiek išsamių taisyklių surašyti neįmanoma, gali būti tik bendrieji principai. Pastangos turi būti dedamos, kad šie principai būtų kiek įmanoma aiškesni. Pristatydamas klasikinius etikos principus svečias pabrėžė, kad dažniau advokatui tenka atsisakyti bylos, nei jos imtis. Praktikoje interesų konfliktas kyla iš įpareigojimų laikytis konfidencialumo, dėl ištikimybės klientui principo taikymo. Neretos situacijos, kai susikerta finansiniai ir asmeniniai advokato interesai. Jei interesų konfliktas yra bent su vienu advokatu, bylos imtis negali visa kontora. Žinia, ryšys turi būti reikšmingas. Suomijos advokatūros vadovas pabrėžė, kad jauniems kolegoms aktualus yra darbo vietos keitimas – šioje situacijoje taip pat atsiranda galimybė interesų konfliktui. Jei į kontorą atėjęs dirbti kolega turi konfidencialios informacijos apie kontoros, į kurią atėjo, bylų varžovus, bylos atsisako advokatą pasikvietusi kontora. Risto Sipilä nurodė, kad Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų taryba (CCBE) gerbia taisykles, kurios tradiciškai susiklostę šalyse, vis dėlto pirmenybė atiduodama priimančios valstybės (host country) reguliavimui. Paklaustas, ar yra interesų konflikto situacijų, kai advokatas atstovauja ypatingo žiniasklaidos dėmesio sulaukusiose bylose, pranešėjas tikino, kad yra konfliktas, jei viešosios opinijos teismas asmenį yra pripažinęs kaltu, jo kalte neabejoja ir advokatas – tokiu atveju gynybos derėtų atsisakyti.

Lietuvos reglamentavimo specifiką ir probleminius aspektus konferencijoje apžvelgė Mindaugas Kukaitis, Advokatų garbės teismo pirmininkas. Savo pranešimą jis pradėjo siūlymu – įsivaizduokite, kad advokatūrai netaikomi jokie draudimai, advokatūra yra tiesiog verslas; jei legionierius gali žaisti už „Žalgirį“, o po to už „Lietuvos rytą“, tai ir advokatas gali atstovauti visus. Tokio pasiūlymo išsipildymą M. Kukaitis prilygino košmarui. Pranešėjas pabrėžė, kad konferencijos tema – tai ne tik tradicija, tai advokatūros pamatas. Todėl ir sakoma, kad advokatai teikia ne teisines paslaugas, bet teisinę pagalbą – ši skirtis niveliuota politikų, bandžiusių suvienodinti laisvąsias profesijas dėl mokesčių ar kitų dalykų. Interesų konflikto vengimas parodo klientui teisinės sistemos teisingumą. Remdamasis savo profesine patirtimi Advokatų garbės teismo pirmininkas atkreipė dėmesį, jog siekdami pateisinti save savo negarbingoje elgsenoje kolegos dažnai nuklysta nuo esmės, remiasi teisės raide. „Yra principas, kad leidžiama viskas, kas nedraudžiama. Leidžiama gali būti daug kas, bet negarbinga“, – savo pasisakyme minėjo Mindaugas Kukaitis. Pranešėjas išskyrė 3 interesų konflikto kategorijas:

1)      advokato vidinis konfliktas su pačiu savimi;

2)      advokato asmeninių interesų susikirtimas su kliento interesais;

3)      kelių klientų interesų konfliktas ir advokato vaidmuo jame.

Pasak Mindaugo Kukaičio, praeito amžiaus pradžioje kai kurie su mūsų kraštu susiję advokatūros teoretikai manė, kad advokatui etikos ir dorovės požiūriu nedera imtis kiekvienos bylos. Šios teorijos ryškiausias atstovas Novorosijsko universiteto, o po bolševikų perversmo – Vilniaus Stepono Batoro universiteto teisės fakulteto profesorius Eugenijus Vaskovskis. Jis per 10 metų dirbo advokatu. Tuo metu parašė kelias knygas skirtas advokatūrai, įskaitant „Pagrindiniai advokato etikos klausimai“. Vėliau jis padarė akademinę karjerą. Jau būdamas profesoriumi, pagal du kriterijus – teisinį ir dorovinį – mokslininkas nustatė devynias galimas bylų priimtinumo kategorijas:

1) teisės požiūriu bei moralės požiūriu byla teisinga;

2) teisės požiūriu byla teisinga, bet moralės – ne;

3) teisės požiūriu byla teisinga, bet moralės – abejotina;

4) teisės požiūriu byla beviltiška, bet moralės – teisinga;

5) teisės požiūriu byla beviltiška, o moralės – neteisinga;

6) teisės požiūriu byla beviltiška, o moralės – abejotina;

7) teisės požiūriu byla abejotina, bet moralės – teisinga;

8) teisės požiūriu byla abejotina, o moralės – neteisinga;

9) teisės ir moralės požiūriu byla abejotina.

Autoriaus nuomone, pirmos kategorijos bylos be jokių abejonių priimtinos. Advokatas neturi imtis 4, 5 ir 6 kategorijos bylų, nes teismo keliu nieko negalima padaryti. 2 ir 8 kategorijos bylų, nors teisės požiūriu jos perspektyvios, bet etiniais sumetimais advokatas turėtų atsisakyti vesti. 3 kategorijos bylos reikėtų imtis, nes iš pradžių neaišku, kas yra teisus. Bet išsiaiškinus, kad klientas neteisus, etikos sumetimais tokios bylos reikia atsisakyti. Tai pasakytina ir apie 9 kategorijos bylas. 7 kategorijos byla etikos požiūriu advokatui priimtina.

Apžvelgęs įdomesnius atvejus, Advokatų garbės teismo pirmininkas savo pranešimą baigė pastebėjimu, kad jei advokatas nesugebėjo įtikinti kliento ir klientas liko nepatenkintas, problema yra ne kliento, bet advokato. Advokatas turėtų pripažinti padaręs etinį pažeidimą, o ne ieškoti, kaip apeiti etikos normą ir teisiškai apsiginti.


Konferencija baigta diskusija, kaip išvengti interesų konflikto advokato darbe, kurią vedė ELSA Lietuva narys Artūras Liutvinas. Diskusijoje pasisakė Advokatų garbės teismo narys Edmundas Budvytis, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė, Advokatų kontoros „Lawin“ partneris Žilvinas Zinkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis. Verslo teisės atstovas Ž. Zinkevičius pabrėžė, jog nereiktų priešinti verslo ir žmogaus teisių srityse dirbančių advokatų interesų: auga tiek advokatų kontoros, tiek kompanijos. Įmonės interesų vienas advokatas nebegali atstovauti. Didžiosios įmonės samdo 3 ir kelias advokatų kontoras, nes jiems reikalinga skirtinga specializacija ir žinios. Jis taip pat pabrėžė, kad verslo advokatai daug dažniau galvoja apie interesų konfliktą, jau vien todėl, jog jų darbe tokių spręstinų situacijų pasitaiko daugiau. Savo pasisakyme Advokatų garbės teismo narys Edmundas Budvytis atkreipė dėmesį, kad egzistuoja skirtingi rakursai į interesų konfliktą, o daugelis interesų konflikto srityje kylančių klausimų neturi atsakymo. Atkreiptas dėmesys į skirtingas interesų konflikto iškilimo fazes atstovaujant klientams – lengva nesiimti bylos nuo pradžių, bet praktikoje būta situacijų, kai konfliktas išaiškėjo, kai teisinės paslaugos jau buvo suteiktos. E. Budvyčio nuomone, jei jau advokatui norisi bylinėtis su klientu dėl honoraro, tai tegul samdosi sau advokatą, kad nekiltų intereso konfliktas. O jei jau kyla noras pasiskambinti į Advokatų tarybą ir pasikonsultuoti, vadinasi konfliktas taip pat yra, abejonė jį ir parodo.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas akcentavo teisinės savimonės, vidinės teisinės sąmonės svarbą, kuri formuojasi šimtmečiais. Ir tai ne konservatyvumas, tai klasika. Mūsų šalyje taisyklių nesilaikymas kyla iš vidinės rezistencijos okupaciniam režimui įpročio. Liudvika Meškauskaitė, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja, moralės ir etikos normų visumą įvardijo „pamušalo“ metafora: „taisyklių reikia, kai neturi pamušalo, bet vis tiek, jei pamušalo nėra, rasi, kaip apeiti, nes teisininkui tai nesunku“. Pabrėžta Advokatų etikos kodekso parengimo būtinybė tam, kad advokatūra būtų ir klasikinė, ir šiuolaikiška.

 

 
 
Informacija atnaujinta:
2013-05-10
Informaciją paskelbė:
LA administracija
 

Teisinė informacija

 

Vis saepe violat jus

(liet. k. jėga dažnai pažeidžia teisę)